Pagrindiniai termoformavimo žingsniai

1. Medžiagos paruošimas
Pirmasis termoformavimo proceso žingsnis yra tinkamos plastikinės lakštinės medžiagos parinkimas ir paruošimas. Dažniausiai naudojami lakštai yra polistirenas (PS), polietileno tereftalatas (PET), didelio smūgio polistirenas (HIPS), polipropilenas (PP) ir polilaktinė rūgštis (PLA). Skirtingos medžiagos turi skirtingas savybes ir yra tinkamos įvairioms reikmėms. Medžiagos pasirinkimas yra viso proceso sėkmės pagrindas, todėl reikia ypatingo dėmesio.
Lentelė: Dažniausios termoformuojančios medžiagos ir jų savybės
| Medžiaga | Santrumpa | Savybės | Bendrosios programos |
| Polistirenas | PS | Tvirtas, lengvai apdorojamas | Vienkartiniai indai, pakavimo dėžės |
| Polietileno tereftalatas | PET | Didelis skaidrumas, atsparumas smūgiams | Gėrimų buteliai, maisto pakuotės |
| Didelio poveikio polistirenas | KLUBAI | Stiprus atsparumas smūgiams, geras tvirtumas | Elektroniniai korpusai, šaldytų maisto produktų pakuotės |
| Polipropilenas | PP | Geras atsparumas karščiui, cheminis stabilumas | Maisto pakuotės, farmacinės pakuotės |
| Polilakto rūgštis | PLA | Biologiškai skaidus, ekologiškas | Kompostuojami indai, biopakavimas |
Medžiagos paruošimo etape taip pat reikia nuvalyti lakšto paviršių, kad būtų pašalintos dulkės ar nešvarumai, galintys turėti įtakos formavimo kokybei. Tam tikroms didelės paklausos reikmėms lakštus taip pat gali reikėti iš anksto apdoroti, pavyzdžiui, naudoti antistatines priemones arba modifikuoti paviršių.
2. Šildymas
Šildymas yra vienas iš svarbiausių termoformavimo proceso etapų, kai plastikinis lakštas pašildomas iki minkštėjimo temperatūros, todėl jis yra pakankamai kalus. Šildymo įranga paprastai naudoja infraraudonųjų spindulių šildymą arba varžinį šildymą, kad būtų užtikrintas tolygus lakštas kaitinimas.
Skirtingoms medžiagoms reikalinga skirtinga šildymo temperatūra ir laikas. Pavyzdžiui, PET lakštus paprastai reikia kaitinti 120–160 °C temperatūroje, o HIPS lakštus paprastai reikia kaitinti 80–120 °C temperatūroje. Šildymo procese reikia atsižvelgti ne tik į medžiagos minkštėjimo tašką, bet ir užtikrinti, kad lakštas kaitinant nesuirtų ir nesuyra. Todėl būtina tiksliai reguliuoti šildymo įrangos temperatūrą, o prireikus gali prireikti vėsinimo arba reguliavimo.
Pramoninėje gamyboje formavimo kokybei labai svarbus šildymo vienodumas. Jei lakštas šildomas netolygiai, galutiniame produkte gali atsirasti banguotumų, įdubimų ar storio pokyčių. Šios problemos turi įtakos ne tik gaminio išvaizdai, bet ir jo mechaninėms savybėms bei ilgaamžiškumui. Todėl šildymo fazės metu ypatingas dėmesys turi būti skiriamas lakšto vienodumui.
3. Formavimas
Formavimas – tai įkaitinto plastikinio lakšto perkėlimas į formą ir formuojant vakuuminį siurbimą, slėgį ar mechaninę jėgą. Formavimo procesą galima suskirstyti į vakuuminį formavimą, formavimą slėgiu ir mechaninį formavimą, kurių kiekvienas turi savo unikalius privalumus ir pritaikymą.
Vakuuminio formavimo metu lakštas glaudžiai prilimpa prie formos paviršiaus, kad susidarytų norima forma. Šis metodas paprastai naudojamas gaminant plonasienius gaminius, tokius kaip vienkartiniai indai ir maisto pakavimo dėžės. Slėgio formavimas įspaudžia lakštą į formą, tinkančią didelio stiprumo ir sudėtingos formos gaminiams gaminti. Mechaniniam formavimui naudojami mechaniniai įtaisai, skirti tiesiogiai taikyti slėgį, daugiausia naudojami storasienių gaminių gamybai.
Formavimo proceso metu reikia kontroliuoti tokius parametrus kaip slėgis, laikas ir temperatūra. Dėl per didelio slėgio lakštas gali plyšti, o dėl nepakankamo slėgio gali susidaryti nepilnos gaminio formos. Ilgas formavimo laikas gali sukelti medžiagos senėjimą, o per trumpas laikas gali trukdyti visiškai atkurti gaminio detales.
4. Aušinimas
Aušinimas – tai greito susidariusio plastikinio gaminio aušinimo iki kietos būsenos procesas. Aušinimo greitis tiesiogiai veikia gaminio matmenų stabilumą ir paviršiaus kokybę. Aušinimas dažniausiai atliekamas naudojant orą arba vandenį, priklausomai nuo gaminio formos, medžiagos ir gamybos efektyvumo reikalavimų.
5. Pjovimas
Baigus aušinti suformuotus gaminius reikia nupjauti, kad būtų pašalintos perteklinės dalys, užtikrinant švarius ir tikslius kraštus. Supjaustyti gaminiai turi būti toliau tikrinami, siekiant užtikrinti, kad jie atitiktų reikiamus matmenis ir formas.
6. Atliekų surinkimas
Termoformavimo proceso metu susidarančios atliekos, tokios kaip briaunos įpjovos ir sugedę gaminiai, dažniausiai surenkamos perdirbimui. Tai ne tik padeda sumažinti žaliavų atliekų kiekį, bet ir atitinka aplinkosaugos reikalavimus. Surinkus atliekas, šias medžiagas galima perdirbti į naujus lakštus, kad būtų galima tęsti gamybą.